miega

míega (ž.) sf. (1) KlvrŽ, Pln, Als, Kin, miegà (3) DūnŽ, Pp, Rdn užtvara grūdams, bulvėms ir kt. daržovėms supilti klėtyje arba rūsyje; aruodas: Jau ir javai į míegas supilti Plng. Paskutinius rugius išsėmėm iš míegos sumalti Slnt. Šiemet javai net į míegas netelpa Prk. Atkultos míegos to gaspadoriaus su kaupais J. Míegas pelės išgraužė, reiks užkamšyti Trg. Avižas imk iš viduriniosios míegos Kal. Miegos buvo iššluotos, laukai nearti ir nesėti M.Valanč. Gaspadoriams míegas liuob pripilsma, o patys gausma maišus kelius Trš. Burna miltais nubarstyta, tartum žiurkė, iš miegos išlindusi LzP. Mažai krito grūdų – anksti míegos ištuštės Kv. Randa míegas kaip iššluotas Yl. Vieną míegą pripylėm bulbių, o antrą batvinių Als. Jas (bulves) reikėjo sunešti į vidų, ... priebuty sukalti miegą ir ten supilti likusias I.Simon. Šįmet tokie metai – visų míegos be kaupų Trg. Kiek gubelių, tiek miegẽlių, kiek pėdelių, tiek pūrelių Nv. ^ Iš pilnos miegõs kiekvienas moka šeimininkauti Grdm. Miegõj ir kiaulė gaspadinė Krš. Merga ne rugių miega – nepabrings Žem. Su miegu míegos nepripildysi (nedirbsi – neturėsi) Vkš. Rodos, kad jos turi míegas prisipylusios (sakoma apie išdidžias, bet neturtingas merginas) Gr. Tuščiose miegosè pelės nelankos Kltn. ║ duobė: Iškasusys žemėje didelę miegą, arba duobę, įdirbo tenai sienas mūro arba didelių rąstų S.Dauk.